Latvijoje prasidėjo rinkimų tylos laikotarpis

Latvijoje prasidėjo rinkimų tylos laikotarpis: spalio 2 ir 3 dienomis, įskaitant 15-ojo Saeimos rinkimų dieną, viešojoje erdvėje taikomi griežčiausi priešrinkiminės agitacijos apribojimai. Latvijos Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras KNAB primena, kad draudimas apima agitacijos medžiagą spaudoje, miestų erdvėse ir elektroninėje žiniasklaidoje bei mokamą politinio turinio sklaidą internete. Tuo pat metu įstatymas neuždraudžia žmonėms nemokamai reikšti politinių pažiūrų socialiniuose tinkluose.

Kas žinoma

KNAB oficialiai paskelbė, kad spalio 2 ir 3 dienomis priešrinkiminės agitacijos medžiaga negali būti platinama viešojoje erdvėje. Apribojimai taikomi kandidatams, partijoms, kitiems agitacijos vykdytojams ir su jais nesusijusiems asmenims. Draudžiama agitacijai naudoti valstybės ir savivaldybių socialinių tinklų paskyras, taip pat dalyti rinkėjams politine simbolika pažymėtas dovanas ar kitokias gėrybes.

Internete taisyklės yra siauresnės nei fizinėje viešojoje erdvėje. LSM, remdamasis KNAB paaiškinimu, nurodo, kad draudžiama mokama agitacija ir mokamas politinio turinio iškėlimas, tačiau įstatymas nedraudžia skelbti ar dalytis neapmokėtu turiniu ir reikšti asmeninių politinių pažiūrų. Šis skirtumas ypač svarbus socialiniuose tinkluose, kur organinis ir apmokėtas turinys gali atrodyti panašiai.

Už taisyklių pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė. Fiziniam asmeniui gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 500 eurų, juridiniam asmeniui, įskaitant politinę organizaciją, – iki 7100 eurų. KNAB ragina gyventojus apie galimus pažeidimus pranešti biurui.

Kontekstas

15-ojo Saeimos rinkimai vyksta šeštadienį, spalio 3 d. Šių rinkimų kampanijos laikotarpis prasidėjo birželį. Rugsėjo pradžioje KNAB skelbė, kad politinės organizacijos jau buvo deklaravusios daugiau kaip 2,1 mln. eurų ribojamų agitacijos išlaidų. Kiekvienai visoje šalyje kandidatuojančiai politinei organizacijai nustatyta maždaug 1,04 mln. eurų tokių išlaidų riba.

Rugsėjo 30 d. LSM skelbė, kad KNAB nuo kampanijos pradžios buvo gavęs 115 signalų apie galimus pažeidimus ir nustatęs aštuonis pažeidimus, tačiau esminių pažeidimų, dėl kurių būtų reikėję taikyti stiprias ribojamąsias priemones, tuo metu nebuvo nustatyta. Tai yra svarbus atskaitos taškas vertinant rinkimų tylos dienas: griežtesnės taisyklės įsigalioja ne dėl paskelbto rinkimų proceso sutrikimo, o kaip įprasta įstatyme numatyta rinkimų procedūros dalis.

Kodėl tai svarbu

Rinkimų tylos laikotarpio paskirtis yra sumažinti paskutinės minutės mokamos agitacijos poveikį ir suteikti rinkėjams laiką apsispręsti be intensyvios reklaminės kampanijos. Skaitmeninėje aplinkoje šios taisyklės tampa sudėtingesnės, nes reikia atskirti spontanišką piliečių politinę kalbą nuo apmokėto turinio platinimo.

Baltijos regionui Latvijos rinkimai svarbūs ir dėl platesnio politinio konteksto, tačiau pats tylos laikotarpis nėra saugumo incidentas. Nėra pagrindo iš įprastų agitacijos taisyklių daryti išvadų apie kišimąsi į rinkimus ar informacinę operaciją. Tokiems vertinimams reikėtų atskirų techninių, teisėsaugos ar žvalgybos duomenų.

Ką stebėti toliau

Spalio 3 d. svarbiausi rodikliai bus rinkėjų aktyvumas, rinkimų administravimo sutrikimai ir KNAB pranešimai apie tylos laikotarpio pažeidimus. Po balsavimo reikės atskirti preliminarius politinius rezultatus nuo oficialių rinkimų institucijų patvirtintų duomenų. Jei būtų skelbiama apie kibernetinius incidentus, dezinformacijos kampanijas ar kitus trikdžius, juos reikėtų vertinti pagal atsakingų institucijų pateiktus įrodymus, o ne vien socialinių tinklų pranešimus.