Latvijos rinkimų rezultatai: „Apvienotais saraksts“ laimi

Latvijos rinkimų rezultatai sekmadienio rytą rodo aiškią premjero Andrio Kulbergo vadovaujamo „Apvienotais saraksts“ pergalę 15-ojo Saeimos rinkimuose. Suskaičiavus didžiąją dalį balsų, centristinis ir Ukrainą remiantis sąrašas buvo surinkęs apie 36,6 proc. balsų. Tai suteikia Kulbergui stiprų mandatą pradėti derybas dėl naujos vyriausybės, tačiau net ir toks rezultatas neužtikrina savarankiškos daugumos 100 vietų parlamente. Rinkimus kartu pažymėjo istoriškai žemas rinkėjų aktyvumas.

Kas žinoma

„Reuters“ sekmadienio rytą, remdamasi preliminariais rezultatais, pranešė, kad suskaičiavus apie 88 proc. balsų „Apvienotais saraksts“ turėjo 36,6 proc. paramą. Antroje vietoje buvo „Latvija pirmajā vietā“ su maždaug 13,4 proc., o „Suverēnā vara/Apvienība jaunlatvieši“ – apie 11,6 proc. Galutinis mandatų pasiskirstymas priklauso nuo visų protokolų ir nuo to, kurie mažesni sąrašai galutinai peržengs 5 proc. barjerą.

Latvijos Centrinė rinkimų komisija patvirtina, kad spalio 3 d. vyko 15-ojo Saeimos rinkimai, kuriuose buvo renkama 100 deputatų ketverių metų kadencijai. Teisę balsuoti turėjo 1 557 615 piliečių. Oficialus komisijos portalas išlieka galutiniu rezultatų šaltiniu, todėl ankstyvo ryto procentai turi būti vertinami kaip preliminarūs, kol baigtas visų apylinkių protokolų apdorojimas.

Rinkėjų aktyvumas buvo išskirtinai žemas. LSM, remdamasi komisijos duomenimis, skelbė, kad galutiniam skaičiavimui artėjant balsavo kiek daugiau nei 800 tūkst. rinkėjų, apie 51,7 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Tai gerokai mažiau nei 2022 m., kai rinkimuose dalyvavo 59,41 proc., ir mažiau nei 2018 m., kai aktyvumas siekė 54,56 proc. Dėl šių metų balsavimo tvarkos pokyčių tiesioginis palyginimas nėra visiškai mechaninis, tačiau bendras aktyvumo kritimas yra aiškus.

Rinkimų diena praėjo be didelių saugumo incidentų. LSM nurodė, kad nebuvo užfiksuota reikšmingų kibernetinių incidentų. Policija nagrinėjo pavienius galimus pažeidimus, o vienoje Rygos centrinio kalėjimo balsavimo vietoje procedūrą teko kartoti dėl netinkamo asmens dokumento panaudojimo. Šie atvejai nepakeitė bendro rinkimų proceso vertinimo.

Kontekstas

Latvijos rinkimai vyko sustiprėjusio regioninio saugumo sąlygomis. Šalis ribojasi su Rusija ir Baltarusija, o pastaraisiais metais daug investavo į gynybą, sienos apsaugą, oro erdvės stebėjimą ir paramą Ukrainai. Kulbergas rinkimų kampanijoje akcentavo saugumą, paramos Ukrainai tęstinumą ir dideles gynybos išlaidas.

Tačiau rinkėjų pasirinkimą lėmė ne vien geopolitika. Kampanijoje svarbios buvo pragyvenimo išlaidos, ekonomikos augimas, socialinė politika ir visuomenės susiskaldymas. Ypač jautrus išlieka rusakalbių gyventojų politinio atstovavimo klausimas. Kai kurios partijos kritikavo dabartinę paramos Ukrainai kryptį ar kalbos politiką, todėl būsimos koalicijos sudėtis turės reikšmės ne tik ekonominei, bet ir saugumo politikai.

„Apvienotais saraksts“ prieš ketverius metus buvo gerokai mažesnė parlamentinė jėga. Dabartinis rezultatas, jei galutiniai duomenys jį patvirtins, reiškia ryškų politinės galios persiskirstymą. Vis dėlto Latvijos proporcinė rinkimų sistema ir fragmentuotas partijų laukas lemia, kad net didelė pergalė paprastai nepanaikina koalicijos poreikio.

Kodėl tai svarbu

Lietuvai Latvijos rinkimų rezultatai svarbūs dėl itin glaudaus abiejų valstybių saugumo ir ekonominio ryšio. Lietuva ir Latvija koordinuoja pozicijas NATO ir Europos Sąjungoje, dalijasi elektros, transporto ir kitomis infrastruktūros jungtimis, kartu sprendžia Baltijos jūros ir rytinės sienos saugumo klausimus. Todėl Rygos vyriausybės stabilumas ir užsienio politikos kryptis tiesiogiai veikia regioninį koordinavimą.

Preliminari „Apvienotais saraksts“ pergalė rodo, kad aiškiai Ukrainą remianti ir aukštas gynybos išlaidas palaikanti politinė kryptis turi stiprų rinkėjų mandatą. Tačiau būsimos vyriausybės politika priklausys nuo koalicijos partnerių. Kulbergs jau yra atmetęs bendradarbiavimą su „Latvija pirmajā vietā“, todėl parlamentinė aritmetika gali susiaurinti realių koalicijų pasirinkimą.

Kitas svarbus signalas yra rinkėjų aktyvumas. Maždaug pusės elektorato dalyvavimas savaime nepanaikina rinkimų legitimumo, tačiau tai politinėms partijoms kelia klausimą, kodėl didelė visuomenės dalis nepasinaudojo balsavimo teise. Ilgainiui žemas aktyvumas gali didinti politinių svyravimų riziką ir suteikti neproporcingą svorį geriau mobilizuotoms rinkėjų grupėms.

Ką tai keičia

Jei galutiniai rezultatai išliks artimi ankstyvo ryto duomenims, „Apvienotais saraksts“ taps aiškiu naujos koalicijos formavimo centru. Tai sustiprins Kulbergo poziciją derybose dėl ministro pirmininko posto ir pagrindinių ministerijų, tačiau nepašalins poreikio derinti programą su kitomis partijomis.

Regioninės saugumo politikos požiūriu staigaus posūkio šiuo metu nematyti. Rinkimų laimėtojas pasisako už paramą Ukrainai ir stiprią Latvijos gynybą. Didesnė nežinomybė susijusi su vidaus politikos prioritetais, koalicijos sudėtimi ir tuo, kaip nauja valdžia bandys atsakyti į žemo aktyvumo bei visuomenės susiskaldymo problemą.

Ką stebėti toliau

Pirmiausia reikia sulaukti galutinių Centrinės rinkimų komisijos rezultatų ir oficialaus mandatų paskirstymo. Ypač svarbu, kurios partijos galutinai peržengs 5 proc. ribą, nes net nedidelis pokytis ties šiuo slenksčiu gali pakeisti keliolikos mandatų pasiskirstymą ir koalicijų aritmetiką.

Antrasis etapas bus derybos dėl vyriausybės. Reikės stebėti, kuriuos partnerius pasirinks „Apvienotais saraksts“, kokios bus viešai paskelbtos raudonosios linijos ir ar pavyks suformuoti stabilią daugumą be užsitęsusių derybų. Baltijos regionui svarbiausi būsimos koalicijos sprendimai bus dėl gynybos finansavimo, paramos Ukrainai, rytinės sienos, energetikos ir bendrų infrastruktūros projektų.