Pedro Sánchezas paskelbė pirmalaikius Ispanijos parlamento rinkimus lapkričio 29-ąją

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas paskelbė, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai vyks lapkričio 29 d. Sprendimas priimtas po naujos vyriausybės nesėkmės parlamente: spalio 2 d. Ispanijos Deputatų Kongresas atmetė du dekretus, kuriais buvo siekiama sustiprinti nuomininkų apsaugą ir riboti priverstinius iškeldinimus socialiai pažeidžiamais atvejais.

Kas žinoma

Sánchezas apie pirmalaikius rinkimus paskelbė spalio 5 d. Iki šiol eiliniai Ispanijos parlamento rinkimai buvo numatyti 2027 metais, todėl lapkričio 29-osios balsavimas sutrumpins dabartinę kadenciją.

Sprendimas priimtas po to, kai Ispanijos Deputatų Kongresas atmetė du vyriausybės dekretus dėl būsto politikos. Prieš juos balsavo konservatyvioji Liaudies partija (PP), dešinioji „Vox“ ir Katalonijos separatistų partija „Junts“. Būtent „Junts“ balsai pastaraisiais metais buvo svarbūs mažumos vyriausybei siekiant daugumos parlamente.

Vienu iš dekretų buvo siekiama sustiprinti apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo socialiai pažeidžiamais atvejais, kitu numatytos papildomos priemonės nuomos rinkai. Po balsavimo Sánchezas pareiškė, kad vyriausybei reikia aiškesnės ir stabilesnės daugumos, kad būtų galima tęsti reformas.

Kontekstas

Sánchezo vadovaujami socialistai (PSOE) valdo kartu su kairiąja „Sumar“, tačiau vyriausybė neturi savarankiškos daugumos ir yra priklausoma nuo regioninių partijų paramos. Santykiai su „Junts“ pastaruoju metu ypač komplikavosi, todėl vyriausybei tapo vis sunkiau priimti svarbius teisės aktus.

Būsto tema Ispanijoje tapo vienu svarbiausių vidaus politikos klausimų. Nuomos kainos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo, o visuomenės nepasitenkinimą sustiprino rezonansiniai priverstinio iškeldinimo atvejai. Rugsėjo pabaigoje didelio dėmesio sulaukė 87 metų Madrido gyventojos Maricarmen Abascal iškeldinimas, po kurio keliuose miestuose vyko protestai ir sustiprėjo spaudimas vyriausybei imtis papildomų priemonių.

Spalio 2 d. balsavimas parodė, kad dabartinei koalicijai trūksta patikimos daugumos net ir svarbiems socialinės politikos sprendimams. Tai tapo tiesioginiu politiniu fonu sprendimui kreiptis į rinkėjus anksčiau nei planuota.

Kodėl tai svarbu

Pirmalaikiai rinkimai gali iš esmės pakeisti jėgų santykį Ispanijos parlamente. Apklausose PSOE šiuo metu atsilieka nuo konservatyviosios PP, o vienu iš galimų scenarijų laikoma PP ir „Vox“ dauguma. Tai nėra rinkimų baigties prognozė, tačiau toks scenarijus reikštų reikšmingą šalies politinės krypties pasikeitimą.

Ispanija yra viena didžiausių Europos Sąjungos valstybių, todėl vyriausybės pasikeitimas turėtų įtakos ne tik vidaus politikai. Naujos daugumos pozicija būtų svarbi sprendžiant ES ekonomikos, migracijos, gynybos ir socialinės politikos klausimus.

Ką tai keičia

Sánchezo sprendimas perkelia politinę kovą iš parlamento į rinkimų kampaniją. PSOE turės įrodyti, kad gali susigrąžinti platesnę progresyvią daugumą, o PP ir „Vox“ sieks paversti ilgalaikį vyriausybės nestabilumą pagrindiniu kampanijos argumentu.

Regioninės partijos taip pat išliks svarbios. Net jei nė vienas iš didžiųjų blokų negaus aiškios daugumos, po rinkimų vėl gali prireikti sudėtingų derybų dėl paramos naujai vyriausybei.

Ką stebėti toliau

• oficialų rinkimų paskelbimo ir parlamento paleidimo procesą;
• PSOE, PP, „Vox“, „Sumar“ ir regioninių partijų kandidatų sąrašus bei koalicijų strategiją;
• apklausų dinamiką iki lapkričio 29 d.;
• ar būsto ir nuomos politika išliks pagrindine rinkimų kampanijos tema;
• regioninių partijų, ypač „Junts“, poziciją dėl galimos paramos būsimai vyriausybei.

BAO toliau stebės rinkimų kampaniją, partijų reitingų pokyčius ir galimus koalicijų scenarijus.