Seimui pristatomas 2027 metų biudžeto projektas: deficitas sieks 3,8 proc. BVP

Seimui antradienį pristatomas Vyriausybės parengtas 2027 metų valstybės biudžeto projektas. Jame numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys Europos Sąjungos taikomą 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribą.

Kas žinoma

Kartu parlamentui teikiami „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai. Po pateikimo pirmasis jų svarstymas numatomas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1-ąją. Vėliau turėtų būti paskirta projektų priėmimo data.

Pagal projektą, 2027 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet. Išlaidos sudarytų 27,9 mlrd. eurų ir būtų 1,3 proc. didesnės.

Valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP. Tai būtų mažiau už Mastrichto kriterijuje nustatytą 60 proc. ribą.

Gynybai numatoma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų atlyginimai turėtų didėti 7,5 proc., teisėjų padėjėjų ir sekretorių algos – 5,7 procento.

Vidutinė senatvės pensija pagal projektą didėtų 10,4 proc., iki 825 eurų, o pensija žmonėms, turintiems būtinąjį stažą, augtų 10,9 proc., iki 895 eurų. Valdančiųjų inicijuojamam paramos šeimai paketui numatoma apie 150 mln. eurų papildomų lėšų.

Savivaldybių biudžetai, neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, kitąmet turėtų augti 10,6 proc., iki 8,14 mlrd. eurų.

„Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su laukiamu šių metų rezultatu, turėtų mažėti 4,5 proc., iki 11,27 mlrd. eurų, o išlaidos augti 11,3 proc., iki 9,85 mlrd. eurų. PSDF pajamos turėtų didėti 12,9 proc., iki 4,86 mlrd. eurų, o išlaidos – 10,5 proc., iki 4,76 mlrd. eurų.

Kontekstas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad biudžeto projektas atspindi šalies padėtį ir didėjančius įsipareigojimus, susijusius su išlaidomis krašto apsaugai bei žmonių saugumui. Finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis išlieka vartojimo augimas.

Opozicija projektą kritikuoja dėl, jos vertinimu, nepagrįstai didelių išlaidų ir didėjančio valdžios sektoriaus deficito. Oponentai teigia, kad dalį problemų dėl tokio sprendimo teks spręsti būsimoms Vyriausybėms.

Kodėl tai svarbu

Projektas numato deficitą, viršijantį 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribą, nors prognozuojama skola tebėra mažesnė už jai taikomą 60 proc. ribą. Galutiniai pajamų, išlaidų ir deficito dydžiai dar gali keistis per parlamentinį svarstymą.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi etapai – pirmasis biudžeto projekto svarstymas lapkričio 19 dieną ir antrasis svarstymas gruodžio 1-ąją. Taip pat bus svarbu, ar Seime keisis siūlomos išlaidos gynybai, socialinėms reikmėms ir paramos šeimai paketui bei kaip bus tikslinami „Sodros“ ir PSDF biudžetai.