Ekonomistai: Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį augo 2,8–4,1 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galėjo augti 2,8–4,1 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai. Jų vertinimu, ekonomiką labiausiai palaikė eksportuojanti pramonė, mažmeninė prekyba ir namų ūkių vartojimas.

Kas žinoma

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja 2,8 proc. metinį BVP augimą. Jo teigimu, apdirbamosios gamybos produkcija trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galėjo padidėti apie 6 proc. ir reikšmingiausiai prisidėti prie bendro ekonomikos augimo.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiojo ketvirčio BVP augimą vertina 3,5 proc. per metus ir 0,4 proc. per ketvirtį. Pasak jo, gyventojų nuotaikų ir noro leisti pinigus kol kas nesustabdė brangesni degalai ir didelė infliacija.

„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat prognozuoja 2,8 proc. metinį ūkio augimą. Jos vertinimu, namų ūkių vartojimas išliko svarbus, o paslaugų sektoriuje rezultatai buvo nevienodi: augo transporto, apgyvendinimo ir maitinimo, taip pat nekilnojamojo turto veiklos pardavimai, tačiau aukštos pridėtinės vertės sektoriams sekėsi silpniau.

„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad BVP per metus padidėjo 4,1 proc. Jo vertinimu, augimas buvo įvairių sektorių palaikomas, tačiau paskutinį metų ketvirtį jis turėtų sulėtėti.

Kontekstas

Ekonomistai pažymi, kad trečiojo ketvirčio rezultatui įtakos turėjo ir kiek didesnis nei pernai derlius bei transporto sektorius. Tuo metu statybų sektoriaus indėlis į augimą, palyginti su antruoju ketvirčiu, galėjo sumažėti dėl vėluojančių infrastruktūros darbų.

Namų ūkių vartojimas išliko stiprus, tačiau jo augimo tempą gali slopinti mažėjanti antrosios pensijų pakopos lėšų išėmimo įtaka, didesnė infliacija ir energetikos kainos. Antrąjį ketvirtį vartojimą buvo paskatinęs vienkartinis šuolis po pirmosios pensijų lėšų atsiėmimo bangos.

Kodėl tai svarbu

Prognozuojamas beveik 3–4 proc. metinis augimas rodytų, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį išliko atspari, nepaisant didesnių energetikos sąnaudų, tiekimo grandinių sutrikimų ir geopolitinio neapibrėžtumo. Vis dėlto tai yra ekonomistų vertinimai, o ne oficialus Statistikos departamento paskelbtas BVP įvertis.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi rodikliai bus oficialus trečiojo ketvirčio BVP įvertis, pramonės ir mažmeninės prekybos duomenys. Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į energetikos kainas, vartotojų perkamąją galią ir pramonės įmonių lūkesčius. Jų vertinimu, šie veiksniai gali lemti, ar augimas ketvirtąjį ketvirtį sulėtės.