Būsto kainos Lietuvoje tebėra aukštos, bet rinkos augimas lėtėja

Lietuvos būsto rinka išlieka aktyvi, tačiau didmiesčiuose sandorių augimas prislopo, o brangesnis skolinimasis blogina būsto įperkamumą. Lietuvos bankas skelbia, kad būsto kainos per metus didėjo daugiau kaip 15 proc., maždaug dvigubai sparčiau nei gyventojų pajamos. Tuo metu gausėjantys statybos leidimai gali padidinti pasiūlą ir pristabdyti tolesnį kainų augimą.

Kas žinoma

2026 metų vasarą Lietuvoje sudaryta 7 proc. daugiau būsto sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pardavimų skaičius taip pat 15 proc. viršijo ilgalaikį sezono vidurkį. Vis dėlto Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sandorių skaičius nuo metų pradžios reikšmingai nebedidėjo.

Aktyvumas labiau telkėsi regionuose, ypač individualių namų segmente. Didmiesčiuose sandorių augimą daugiausia palaikė investiciniai įmonių pirkimai. Likusioje Lietuvos dalyje sandorių per metus padaugėjo 10 proc., o didžiąją dalį šio prieaugio sudarė gyventojų būsto pirkimai savo reikmėms.

Brangstantis skolinimasis tampa vienu iš rinkos aktyvumą ribojančių veiksnių. Rugsėjį šešių mėnesių EURIBOR siekė 3 proc. ir buvo beveik vienu procentiniu punktu didesnis nei metų pradžioje. Per tą patį laikotarpį naują būsto paskolą imančio gyventojo mėnesio įmoka, skaičiuojant tokios pačios vertės būstą, padidėjo daugiau kaip 50 eurų, arba apie 10 proc.

Lietuvos banko duomenimis, 2026 metų vasarą būsto kainų indeksai augo 14–19 proc. metiniu tempu. Vidutiniam darbo užmokesčiui per metus padidėjus 9 proc., būsto įperkamumas toliau prastėjo.

Kontekstas

Kainų augimą ateityje gali pristabdyti didėjanti pasiūla. 2026 metų antrąjį ketvirtį išduotų leidimų statyti butus skaičius Vilniuje ir likusioje Lietuvoje buvo didžiausias per 15 metų. Lietuvos didmiesčių pirminėje būsto rinkoje rugsėjį buvo siūloma apie 10 tūkst. būstų – 30 proc. daugiau nei prieš metus.

Lietuvos bankas nurodo, kad didžiausias fizinės pasiūlos, tai yra jau pastatyto būsto, prieaugis tikėtinas 2027 metų vasarą–rudenį. Iki tol nemaža dalis pirminės rinkos sandorių bus sudaroma dėl dar statomo būsto.

Daugiau statybos leidimų išduodama savivaldybėse, kuriose būstas brangesnis ir projektai gali greičiau atsipirkti. Tuo metu 37 iš 60 savivaldybių pastaraisiais metais apskritai nebuvo išduota leidimų statyti butus.

Kodėl tai svarbu

Būsto kainos kol kas nemažėja, tačiau rinkos dinamika tampa nevienoda. Didmiesčiuose sandorių augimas lėtėja, o didesnės palūkanos mažina gyventojų skolinimosi galimybes. Kita vertus, įmonių pirkimai nuo skolinimosi sąlygų priklauso mažiau: su paskola atliekama apie 20 proc. jų būsto įsigijimų, palyginti su 40 proc. investuojančių gyventojų pirkimų.

Didesnė pasiūla gali suteikti pirkėjams daugiau pasirinkimo ir silpninti kainų augimą. Tačiau Lietuvos banko pateikti duomenys kol kas nerodo plataus masto kainų kritimo. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai taip pat nurodo, kad atskiruose segmentuose gali atsirasti daugiau erdvės deryboms, nors tai nėra bendra visos rinkos tendencija.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi rinkos rodikliai bus būsto sandorių skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, šešių mėnesių EURIBOR pokyčiai, naujų būsto paskolų įmokos ir statybos projektų užbaigimo tempas. Taip pat svarbu, ar 2027 metais rinką pasieks prognozuojamas naujos pasiūlos prieaugis.