D. Trumpas: Ukrainoje vėl veikia „Starshield“ sistema

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainoje vėl veikia karinio ryšio sistema „Starshield“. Jo teigimu, paslaugą Ukrainos pajėgoms atkūrė „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas.

Kas žinoma

D. Trumpas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad svarbiausia yra tai, jog sistema vėl pradėjo veikti. Jo komentarai paskelbti po „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad JAV prezidentas paprašė E. Musko atkurti Ukrainos pajėgoms svarbią ryšio paslaugą.

„Starshield“ skirta kariniam ryšiui. Ukraina ją naudoja ryšiui mūšio lauke, smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir dronams perėmėjams. Kartu šalis naudojasi ir civiline „SpaceX“ palydovinio ryšio sistema „Starlink“.

„The Wall Street Journal“ anksčiau skelbė, kad E. Muskas buvo apribojęs Ukrainos įrangos prisijungimo prie sistemos spartą. Dėl to, kaip teigta, dalis Ukrainos dronų tapo neveiksmingi.

E. Muskas yra sakęs, kad sprendimus dėl „Starshield“ naudojimo ar veikimo apribojimų priima JAV kariuomenė ir galiausiai JAV prezidentas. Tačiau JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį pareiškė, kad Pentagonas nebuvo nurodęs keisti sistemos veikimo. D. Trumpas taip pat anksčiau sakė, kad tokio nurodymo nedavė.

Kontekstas

Informacija apie paslaugos atkūrimą pasirodė tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Kyjivo. D. Trumpas neseniai paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai šis sukritikavo JAV susitarimą, leidžiantį į pasaulio rinkas tiekti daugiau rusiško dyzelino.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ taip pat pranešė apie Ukrainos palydovinio ryšio apribojimų panaikinimą, tačiau savo santraukoje nurodė „Starlink“, o ne „Starshield“. Tuo metu „Verslo žinios“, remdamosi D. Trumpo pareiškimu ir ankstesniu „The Wall Street Journal“ pranešimu, įvardijo karinę „Starshield“ sistemą.

Kodėl tai svarbu

Palydovinis ryšys yra svarbi Ukrainos karinių pajėgų ryšių ir bepiločių sistemų veikimo dalis. Šis atvejis taip pat parodo, kad kritinės karinės ryšių infrastruktūros veikimas gali priklausyti nuo politinių sprendimų ir privačios bendrovės valdymo.

Baltijos regionui tai aktualu dėl bendresnio klausimo – kiek karinės komunikacijos ir kitų saugumo funkcijų gali būti patikėta komercinėms palydovinio ryšio sistemoms.