Latvijoje fiksuoti bandymai išnaudoti kritines PHP spragas

Latvijoje užfiksuoti pirmieji, daugiausia automatizuoti bandymai išnaudoti dvi kritines PHP programinės įrangos spragas. Kol kas nėra duomenų, kad kuri nors šalies informacinė sistema būtų pažeista, tačiau dalies valstybinių ir savivaldybių svetainių prieiga laikinai apribota, kad būtų galima įdiegti saugumo atnaujinimus.

Kas žinoma

Latvijos kibernetinių incidentų prevencijos institucijos CERT.lv vadovės pavaduotojas Varis Teivāns teigė, kad užfiksuoti bandymai daugiausia atliekami automatiškai – juos vykdo pažeidžiamumams išnaudoti pritaikyti botai. Kol kas šie bandymai nebuvo sėkmingi.

Pasak jo, Latvijoje yra apie 6 tūkst. skaitmeninių išteklių, kuriems potencialiai gali turėti įtakos nustatytos spragos. Viešajame sektoriuje tokių išteklių yra keli šimtai, todėl jų prižiūrėtojai informuojami ir su jais dirbama prioritetine tvarka.

CERT.lv nurodė, kad kai kurių valstybinių informacinių sistemų prieiga iš užsienio laikinai apribota. Ši priemonė taikoma atrankiai, kad būtų sumažinta galima grėsmė ir laiku įdiegti saugumo atnaujinimai. Tikimasi, kad iš Latvijos prie valstybinių skaitmeninių paslaugų besijungiantys gyventojai šių ribojimų nepajus. Užsienyje esantiems naudotojams jie gali galioti iki spalio 26 dienos, priklausomai nuo atnaujinimų diegimo spartos.

Laikinai buvo sustabdyta ir bendroji valstybinių bei savivaldybių interneto svetainių platforma. Dėl to nebuvo pasiekiamos kai kurių institucijų svetainės, tarp jų – prezidentūros interneto puslapis. Laikinai neveikė ir Latvijos visuomeninio transliuotojo svetainė, mobilioji programėlė bei portalas LSM.lv.

Kontekstas

PHP yra plačiai naudojama kuriant interneto svetaines, todėl nustatytos spragos gali paveikti tiek įmonių, tiek valstybinių institucijų sistemas. PHP kūrėjai išleido atnaujinimus, skirtus dviem kritinėms spragoms pašalinti, ir paragino naudotojus programinę įrangą atnaujinti nedelsiant.

Abi spragos įvertintos 9,2 balo pagal CVSS 4.0 pažeidžiamumo rimtumo skalę. Kibernetinio saugumo pareigūnai rekomendavo sistemų, kurių kol kas neįmanoma atnaujinti, laikinai neskelbti internete.

Panašių atsargumo priemonių trečiadienį imtasi ir kitose Europos šalyse – laikinai nepasiekiamos buvo kai kurių Prancūzijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų vyriausybių svetainės.

Kodėl tai svarbu

Kol kas Latvijoje nenustatyta, kad šiomis spragomis būtų sėkmingai įsilaužta į informacines sistemas. Vis dėlto pirmieji automatizuoti bandymai rodo, kad pažeidžiami ištekliai jau ieškomi. Rizika išliks tol, kol sistemos nebus atnaujintos arba apsaugotos kitomis priemonėmis.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi rodikliai – ar daugės bandymų išnaudoti spragas, ar bus pranešta apie sėkmingus įsilaužimus ir kaip greitai Latvijos bei kitų Europos šalių institucijos įdiegs atnaujinimus. Taip pat bus svarbu stebėti, ar dėl apsaugos priemonių neatsiras daugiau valstybinių ir įmonių svetainių veiklos sutrikimų.