Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai Baltarusijoje bus diegiami etapais

Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai Baltarusijoje bus diegiami etapais pagal spalio 1 d. pasirašytą dekretą Nr. 345 dėl valstybinio socialinio draudimo. Dokumentu siekiama skaitmeninti laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo išmokų skyrimą. Pereinamuoju laikotarpiu popieriniai nedarbingumo dokumentai išliks, todėl spalio pradžioje paskelbtas sprendimas reiškia teisinio ir administracinio perėjimo pradžią, o ne tai, kad visa šalis jau vienu metu atsisakė popierinių pažymėjimų.

Kas žinoma

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA pranešė, kad Aleksandras Lukašenka spalio 1 d. pasirašė dekretą Nr. 345 „Dėl valstybinio socialinio draudimo klausimų“. Oficialiai skelbiamas tikslas yra supaprastinti laikinojo nedarbingumo ir nėštumo bei gimdymo išmokų administravimą ir jų skyrimą perkelti į skaitmeninę aplinką.

„Zerkalo“ spalio 2 d. patikslino, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai bus diegiami laipsniškai. Popierinės formos pereinamuoju laikotarpiu išliks. Tai svarbi detalė, nes antraštinis teiginys, kad Baltarusija „perėjo“ prie elektroninių nedarbingumo pažymėjimų, gali sudaryti įspūdį apie jau užbaigtą nacionalinį perėjimą. Pagal viešai prieinamą informaciją toks apibūdinimas būtų per stiprus.

Nepriklausomas leidinys „Nasha Niva“ taip pat nurodo etapinio diegimo modelį ir popierinių dokumentų išsaugojimą. Taigi pagrindiniai vieši šaltiniai sutaria dėl sprendimo krypties: sistema skaitmeninama, tačiau senasis dokumentų kanalas kol kas nepanaikinamas.

„Zerkalo“ primena, kad elektroninių nedarbingumo dokumentų idėja Baltarusijoje nėra visiškai nauja. Anksčiau buvo planuotas 2027 m. pilotinis projektas, o atskiras eksperimentas jau buvo susijęs su nėštumo ir gimdymo nedarbingumo dokumentais. Tai reiškia, kad dekretas Nr. 345 labiau formalizuoja ir plečia anksčiau ruoštą skaitmeninimo kryptį, nei sukuria sistemą nuo nulio.

Kontekstas

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas paprastai keičia ne medicininę teisę į nedarbingumą, o informacijos judėjimą tarp gydymo įstaigos, darbdavio, socialinio draudimo administratoriaus ir išmoką gaunančio žmogaus. Popierinėje sistemoje darbuotojas dažnai pats perduoda dokumentą ar jo duomenis, o skaitmeninėje sistemoje dalis informacijos gali būti perduodama automatiškai tarp registrų.

Baltarusijos sprendimas regione nėra technologinė naujovė. „Zerkalo“ pažymi, kad kaimyninėse valstybėse elektroninės nedarbingumo sistemos veikia jau ne vienerius metus, o Lietuvoje elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai naudojami nuo 2010 m. Todėl Baltarusijos reforma labiau reiškia administracinį atsilikimo mažinimą ir socialinio draudimo procesų skaitmeninimą, o ne regiono mastu naują modelį.

Kodėl tai svarbu

Praktinis pokytis gali būti reikšmingas darbuotojams, gydymo įstaigoms ir darbdaviams. Jei duomenų mainai bus automatizuoti, mažės popierinių dokumentų perdavimo poreikis, o socialinio draudimo institucijos galės greičiau gauti informaciją, reikalingą išmokoms apskaičiuoti. Tačiau šis efektas priklausys nuo techninės sistemos, registrų sąveikos ir to, kokių veiksmų vis dar bus reikalaujama iš darbuotojo bei darbdavio.

Skaitmeninimas taip pat keičia klaidų ir kontrolės pobūdį. Mažiau rankinio duomenų perrašymo gali sumažinti administracines klaidas, tačiau centralizuota elektroninė sistema didina reikalavimus duomenų saugumui, prieigos kontrolei ir veiklos tęstinumui. Viešuose pranešimuose kol kas nėra pakankamai techninių detalių, kad būtų galima įvertinti sistemos architektūrą ar kibernetinio saugumo priemones.

Ką tai keičia

Iki dekreto Baltarusijoje elektroninių nedarbingumo dokumentų plėtra buvo pristatoma kaip pilotų ir būsimų projektų kryptis. Dekretas Nr. 345 suteikia reformai aukštesnio lygio teisinį pagrindą ir susieja ją su platesniu socialinio draudimo išmokų administravimo skaitmeninimu. Tačiau popierinių formų išsaugojimas rodo, kad valstybė renkasi pereinamąjį, o ne vienos datos „išjungimo“ modelį.

Dėl to gyventojams ir įmonėms svarbiausias klausimas nėra pats dekreto pasirašymas, bet konkretus įsigaliojimo grafikas. Kol nepaskelbti visi etapai ir praktinės procedūros, negalima teigti, kad nuo spalio 1 ar 2 d. visi nedarbingumo atvejai jau tvarkomi tik elektroniniu būdu.

Ką stebėti toliau

Svarbiausia bus oficialiai paskelbtas etapų grafikas: kurios gydymo įstaigos ir darbuotojų grupės bus prijungiamos pirmiausia, kada elektroninis dokumentas taps pagrindiniu ir kada, jei apskritai, bus atsisakyta popierinių formų. Taip pat reikės stebėti, ar bus nustatytas atskiras pereinamasis laikotarpis darbdaviams, kokie registrai bus sujungti ir ar keisis išmokų apskaičiavimo terminai. Praktinį reformos rezultatą bus galima vertinti tik pradėjus veikti sistemai ir atsiradus duomenų apie jos naudojimą.