Klaipėdoje dėl įtariamo ES lėšų pasisavinimo atlikta 25 kratos

Klaipėdoje, Kaune, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse atlikta 25 kratos, tiriant galimą Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų pasisavinimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, 12 asmenų įtariami padarę daugiau kaip 1,3 mln. eurų žalą ir pasikėsinę įgyti dar daugiau kaip 0,5 mln. eurų.

Kas žinoma

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o jį atlieka FNTT pareigūnai. Per operaciją dirbo daugiau kaip 100 tarnybos pareigūnų, apklausti 64 liudytojai.

Dviem įtariamiesiems skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Tyrimo metu taip pat laikinai apribotos nuosavybės teisės į įtariamųjų turtą, kurio vertė siekia apie 15 mln. eurų.

Tyrimas apima du projektus. Pirmasis buvo skirtas darbuotojų mokymui. Tyrėjai įtaria, kad mokymai galėjo nevykti, o Europos socialinio fondo agentūrai buvo teikiami galimai suklastoti dalyvių sąrašai ir kiti dokumentai. Dėl šio projekto galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. eurų žala Europos Sąjungos biudžetui.

Antrasis projektas, pradėtas 2024 metų birželį, buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Jo tikslas – kartu su partneriais sukurti visiškai perdirbamų, skaidrių ir deguoniui atsparių mono-APET plėvelių prototipus. Projekto vertė viršijo 1,5 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 1,07 mln. eurų jau buvo išmokėta vykdytojams.

Tyrėjai įtaria, kad projekto veiklos galėjo būti nevykdomos arba vykdomos ne pagal patvirtintas sąlygas. Taip pat aiškinamasi, kaip gautos paramos lėšos judėjo tarp su bendrove susijusių juridinių ir fizinių asmenų.

Kontekstas

Tyrimas atliekamas įtariant kreditinį sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. FNTT pabrėžia, kad įtarimai dar nereiškia asmenų kaltės. Pagal nekaltumo prezumpciją žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Ką stebėti toliau

Tolesnė tyrimo eiga priklausys nuo kratų metu paimtų duomenų vertinimo, įtariamųjų procesinės padėties ir galimų sprendimų dėl kaltinimų pareiškimo. Teisėsauga taip pat turės nustatyti, ar projektai buvo fiktyvūs ir kokia galutinė žala padaryta Europos Sąjungos bei Lietuvos biudžetams.