Nausėda ir Merzas aptarė Europos saugumą, gynybos pramonę ir Lietuvos prioritetus ES

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Berlyne susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Pokalbyje aptarti dvišaliai santykiai, gynybos pramonės bendradarbiavimas, Europos saugumas, parama Ukrainai ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį prioritetai.

Kas žinoma

Prezidentūra ir susitikimą aprašę Lietuvos žiniasklaidos portalai skelbia, kad G. Nausėda padėkojo Vokietijai už įsipareigojimą Europos saugumui ir Lietuvos gynybai. Jis pabrėžė, kad 45-osios šarvuotosios brigados dislokavimas Lietuvoje yra strategiškai svarbus viso regiono saugumui.

Daug dėmesio skirta gynybos pramonės ryšiams. Pasak Prezidentūros, su Vokietijos pramonės įmonėmis jau pasirašyta sutarčių už 3,3 mlrd. eurų. G. Nausėda taip pat pasveikino pradėtas „Leopard“ tankų surinkimo gamyklos statybas ir pabrėžė, kad svarbu sklandžiai įgyvendinti „Rheinmetall“ 155 mm amunicijos gamyklos projektą.

Kalbėdamas apie Europos saugumą, prezidentas akcentavo sąjungininkų vienybės svarbą, oro gynybos pajėgumų stiprinimą ir Vokietijos paramą saugant Europos Sąjungos rytinę sieną bei įgyvendinant iniciatyvą „Eastern Flank Watch“.

Susitikime aptartas ir sąjungininkų branduolinis atgrasymas. G. Nausėda nurodė, kad šiuo tikslu inicijuota Konstitucijos pataisa, kuria siekiama panaikinti apribojimus sąjungininkų branduoliniams ginklams Lietuvos teritorijoje.

Prezidentas taip pat pabrėžė JAV karinio buvimo regione ir Vokietijos brigados Lietuvoje reikšmę bendram atgrasymui. Pasak jo, šie pajėgumai vienas kitą papildo.

Kontekstas

G. Nausėda susitikime patvirtino, kad Lietuva iki 2034 metų kasmet skirs ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto Ukrainos saugumui ir gynybai. Taip pat aptarta Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyva ir pažanga Ukrainos bei Moldovos derybose dėl narystės.

Lietuvos vadovas F. Merzui pristatė 2027 metų pirmąjį pusmetį vyksiančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Tarp jų – Europos saugumo ir gynybos stiprinimas, parama Ukrainai, sankcijų Rusijai griežtinimas, ES plėtra ir konkurencingumo didinimas. Lietuva taip pat sieks stiprinti ekonominį ir vidaus saugumą bei demokratinį atsparumą.

Aptartos ir derybos dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos. Prezidentūra nurodo, kad Lietuva siekia susitarimo iki 2026 metų pabaigos ir nori užtikrinti, kad nauji ES prioritetai nebūtų finansuojami tradicinių politikos sričių sąskaita.

Be saugumo ir gynybos, G. Nausėda ragino stiprinti Lietuvos ir Vokietijos ryšius švietimo bei kultūros srityse, plėsti vokiečių kalbos mokymąsi Lietuvoje ir išnaudoti Lietuvos metų Vokietijoje galimybes.

Publikacija parengta automatizuota BAO.LT sistema pagal nurodytus šaltinius. Kaip veikia automatizavimas.