R. Kaunas: ES neskyrus 500 mln. eurų oro gynybos planai nesikeičia

Europos Komisijai nusprendus Baltijos šalims neskirti papildomų 500 mln. eurų gynybai nuo dronų, Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia pasigedęs didesnio Lietuvos deleguoto eurokomisaro Andriaus Kubiliaus palaikymo. Pasak ministro, sprendimas nekeičia Lietuvos planų įsigyti oro gynybos sistemas.

Kas žinoma

„Kai mes turime savo komisarą, kuris yra atsakingas už šitą sritį, tai norėjosi didesnio palaikymo – ne tik moralinio ar žodinio“, – interviu BNS sakė R. Kaunas.

Ministro teigimu, dėl papildomo finansavimo kreipėsi ne tik Lietuva, bet visas Baltijos regionas. Prašyme buvo numatytos konkrečios priemonės, tikslai ir finansavimo eilutės.

R. Kaunas pripažino, kad Europos Komisijos sprendimas sukėlė nusivylimą, tačiau pabrėžė, jog jis nekeičia Lietuvos gynybos planų. „Lietuva investuoja pinigus ir pasidarysim tą sistemą, įsigysim tą, ką reikia“, – sakė ministras.

Kontekstas

Europos Komisija, atsakydama į Baltijos šalių prašymą skirti papildomus 500 mln. eurų gynybai nuo dronų, paragino naudotis lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę.

Pagal šią priemonę Lietuvai sudaryta galimybė lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti beveik 6,4 mlrd. eurų. Tačiau Baltijos šalys siekė ne paskolų, o papildomos dotacijos oro gynybos pajėgumams stiprinti.

Kodėl tai svarbu

Sprendimas reiškia, kad Lietuva oro gynybos stiprinimą turės finansuoti pagal jau numatytus nacionalinius planus arba pasinaudodama kitomis Europos Sąjungos finansinėmis priemonėmis. Kol kas nėra pranešta apie Lietuvos planuojamų oro gynybos įsigijimų atšaukimą ar pakeitimą.

R. Kauno komentaras taip pat rodo, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys ketina toliau kelti papildomo ES finansavimo oro gynybai klausimą.

Publikacija parengta automatizuota BAO.LT sistema pagal nurodytus šaltinius. Kaip veikia automatizavimas.