BAO.LTSvarbios naujienos ir analizė Lietuvai Prisidėti
Nepriklausomas naujienų ir analizės projektas. Nesusijęs su valstybės institucijomis, NATO ar ES.

E. Rinkēvičs: pritrūkus finansavimo Baltijos šalims tektų spręsti, kokio masto „Rail Baltica“ jos gali sau leisti

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičs pareiškė, kad pritrūkus ES ir nacionalinio finansavimo Baltijos šalims teks įvertinti, ar ir kokio masto „Rail Baltica“ projektą jos gali įgyvendinti.

Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičs pareiškė, kad paaiškėjus kitam Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos finansavimui Baltijos šalims teks įvertinti, ar ir kokio masto „Rail Baltica“ projektą jos gali įgyvendinti, jei lėšų nepakaks.

Kas žinoma

E. Rinkēvičs tai sakė trečiadienį Rygoje vykusioje spaudos konferencijoje. Pasak jo, projekto išlaidos nė vienoje iš trijų Baltijos šalių nebeatitinka pradinių skaičiavimų. Prezidentas teigė, kad „Rail Baltica“ plėtra buvo sudėtinga ir projektui atėjo „tiesos akimirka“.

Galutinį sprendimą, jo vertinimu, reikš būsimos derybos dėl ES daugiametės finansinės programos. Jose bus sprendžiama dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) finansavimo, taip pat dėl ES ir nacionalinių vyriausybių bendro finansavimo.

Kai dėl ES biudžeto bus daugiau aiškumo, visos trys Baltijos šalys turės įvertinti, kiek lėšų projektui yra prieinama. Jei finansavimas bus nepakankamas, teks spręsti, ar projektą galima įgyvendinti visa planuota apimtimi, atsižvelgiant ir į kitus valstybių poreikius. E. Rinkēvičs pabrėžė, kad šiuo metu svarstomi visi scenarijai.

Iki metų pabaigos numatyti dar trys Europos Vadovų Tarybos susitikimai. Vis dėlto Latvijos prezidentas abejojo, ar iki metų pabaigos pavyks susitarti dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos, nes šalys laikosi skirtingų pozicijų dėl įnašų į bendrą biudžetą ir jo prioritetų.

Kontekstas

Latvijos susisiekimo ministras Rihards Kozlovskis spalį taip pat teigė, kad naujoji vyriausybė turės įvertinti, ar ir kaip Latvija gali sau leisti toliau įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą.

Pagal naujausią sąnaudų ir naudos analizę, pirmojo projekto etapo išlaidos Baltijos šalyse gali siekti 14,3 mlrd. eurų, iš jų Latvijoje – 5,5 mlrd. eurų. Įvertinus indeksavimą, Latvijos dalis gali išaugti iki 6 mlrd. eurų. Bendra projekto kaina, remiantis šia analize, gali siekti 23,8 mlrd. eurų. 2017 metais buvo skaičiuota, kad visas projektas kainuos 5,8 mlrd. eurų.

„Rail Baltica“ numato europinės vėžės geležinkelio liniją nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. Baltijos šalyse planuojama nutiesti apie 870 kilometrų ilgio 1435 milimetrų vėžės liniją.

Kodėl tai svarbu

E. Rinkēvičiaus pareiškimas rodo, kad projekto apimtis ir įgyvendinimo tempas bus tiesiogiai siejami su būsimos ES finansinės programos rezultatais bei Baltijos šalių galimybėmis užtikrinti nacionalinį bendrąjį finansavimą. Kol kas prezidentas nepaskelbė konkretaus sprendimo dėl projekto stabdymo ar apimties mažinimo.

Šaltiniai

  1. apollo.lv
  2. tvnet.lv

Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.