BAO.LTSvarbios naujienos ir analizė Lietuvai Prisidėti
Nepriklausomas naujienų ir analizės projektas. Nesusijęs su valstybės institucijomis, NATO ar ES.

Tyrimas: šnipinėjimo programos į įrenginius pateko per interneto reklamas

Tyrėjai nustatė, kad manipuliuotos interneto reklamos galėjo automatiškai užkrėsti įrenginius šnipinėjimo programomis. Tyrimo duomenimis, paveikti mažiausiai 45 „Al Jazeera“ žurnalistų įrenginiai, o reklamos buvo rodomos ir su NATO bei Estijos institucijomis susijusiuose tinkluose.

Pastebėjote netikslumą? Pažymėkite teksto fragmentą. Kompiuteryje galite spausti Ctrl + Enter.

Tyrėjai nustatė, kad interneto reklamos galėjo būti naudojamos šnipinėjimo programoms platinti taip, kad įrenginiai būtų užkrėsti be naudotojo paspaudimo. Tyrimo duomenimis, kampanija paveikė mažiausiai 45 televizijos kanalo „Al Jazeera“ žurnalistų įrenginius, o kenkėjiškos reklamos buvo rodomos ir jautrių valstybės institucijų bei tarptautinių organizacijų tinkluose.

Kas žinoma

Tyrimą atliko Toronto universiteto skaitmeninių tyrimų institutas „Citizen Lab“ ir kibernetinio saugumo bendrovė „Confiant“. Jų išvadas paskelbė „The Record“, o atskirai apie tyrimą pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Tagesschau“, remdamasis „Citizen Lab“ ataskaita.

Tyrėjai teigia, kad Izraelyje įregistruota bendrovė „Discover-Tech“ per interneto reklamos infrastruktūrą platino manipuliuotas reklamas. Jos galėjo automatiškai paleisti kenkėjišką kodą vos reklamai pasirodžius tinklalapyje ar programėlėje. Tokiai atakai nereikėjo, kad naudotojas spustelėtų reklamą ar atidarytų nuorodą.

„Citizen Lab“ išanalizavo apie 4 mlrd. „Discover-Tech“ reklamos talpinimo įrašų. Tyrėjų teigimu, nuo 2026 metų kovo iki birželio tokios reklamos buvo rodomos daugiau kaip 75 tūkst. „Apple“ ir „Android“ programėlių bei daugiau kaip 120 tūkst. interneto svetainių. Tarp jų minimos orų programėlė „Wetter Online“, kalbų mokymosi programėlė „Duolingo“, susirašinėjimo programėlė „Viber“ ir pažinčių programėlės „Grindr“ bei „Badoo“.

Tyrėjai aptiko įrodymų, kad reklamos buvo rodomos įrenginiuose, susijusiuose su NATO, Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga ir įvairių valstybių institucijomis. „Confiant“ analizė taip pat siejo tokių reklamų rodymą su JAV gynybos departamento, Estijos Informacinių sistemų tarnybos (RIA), Tarptautinės atominės energijos agentūros ir Tarptautinio baudžiamojo teismo tinklais.

Tačiau vien faktas, kad reklama buvo parodyta su konkrečia organizacija susijusiame tinkle, savaime neįrodo, jog įrenginys buvo užkrėstas šnipinėjimo programa. Tyrėjai nurodo, kad bent dalis duomenų galėjo būti naudojama naudotojų profiliams sudaryti ir įrenginiams atpažinti.

Sėkmingus įsilaužimus tyrėjai nustatė „Al Jazeera“ atveju. Jų teigimu, 2024–2025 metais mažiausiai 45 žurnalistų įrenginiai buvo užkrėsti per interneto reklamas, pasitelkiant Izraelio bendrovės „Candiru“ šnipinėjimo programą.

Kontekstas

Tyrime „Discover-Tech“ apibūdinama kaip tarpininkė tarp reklamos technologijų bendrovių ir komercinių šnipinėjimo programų kūrėjų. Jos valdoma platforma „Controlium“ esą leido pagal reklamos identifikatorius ar IP adresus atrinkti konkrečius taikinius, juos atpažinti ir automatiškai nukreipti į šnipinėjimo infrastruktūrą.

„Citizen Lab“ teigimu, tokia platforma galėjo padėti šnipinėjimo programų operatoriams apeiti įprastas apsaugos priemones. „Controlium“ naudojamos programos, tyrėjų vertinimu, galėjo įrašyti skambučius, įjungti mikrofoną ir rinkti žinutes bei elektroninius laiškus.

Po tyrėjų išvadų „Google“ ir kitos didžiosios reklamos platformos pašalino „Discover-Tech“ iš savo sistemų. Bendrovė ir „Candiru“ į tyrėjų klausimus neatsakė, o kai kurios programėlių ir reklamos paslaugų bendrovės taip pat nepateikė paaiškinimų.

Kodėl tai svarbu

Šis atvejis rodo, kad tikslinė kibernetinė ataka gali būti paslėpta įprastame reklamos sraute. Naudotojui nereikia spustelėti nuorodos ar atlikti kito veiksmo, todėl tokias atakas sunkiau pastebėti ir ištirti.

Estijos institucijų paminėjimas tyrime suteikia šiai istorijai regioninę reikšmę, tačiau pateikta informacija nepatvirtina, kad Lietuvoje esantys įrenginiai ar institucijų tinklai buvo užkrėsti. Tyrėjai taip pat nepateikė duomenų, kiek valstybės institucijų ar tarptautinių organizacijų įrenginių iš tiesų buvo pažeista.

Publikacija parengta automatizuota BAO.LT sistema pagal nurodytus šaltinius. Kaip veikia automatizavimas.

Šaltiniai

  1. tagesschau.de
  2. therecord.media

Pasidalykite publikacija arba pažymėkite pastebėtą netikslumą ir atsiųskite jį patikrai.