Spalį Lietuvoje metinė infliacija siekė 6,1 proc.

Lietuvoje spalį metinė infliacija siekė 6,1 proc., o per mėnesį vartotojų kainos padidėjo 0,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, labiausiai per metus brango degalai, šilumos energija ir kai kurios paslaugos.

Kas žinoma

Pagal su Europos Sąjungos valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), spalio metinė infliacija, palyginti su 2025 metų spaliu, sudarė 6,1 proc. Išankstinė vidutinė metinė infliacija per pastaruosius 12 mėnesių siekė 4,7 proc.

Per metus šilumos energija pabrango 30,7 proc., benzinas – 39,1 proc., dyzelinas – 53 proc., medienos kuras – 44 proc., elektra – 9,7 proc. Automobilių remonto paslaugos pabrango 14,1 proc., restoranų ir kavinių paslaugos – 6,9 procento.

Tuo metu kai kurios prekės atpigo: medicinos diagnostikos gaminiai – 33,7 proc., kaulavaisiai ir sėklavaisiai – 24,1 proc., sviestas ir aliejus – 11,9 proc., mėsa – 8,1 proc.

Kontekstas

Spalio mėnesio kainų pokytis buvo nedidelis – 0,1 proc. Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, tokį rezultatą lėmė kol kas stabilios maisto kainos ir, palyginti su rugsėju, sumažėjusi šilumos kaina.

Ekonomistas teigė, kad brangesnė energija dar neatsispindi visose vartojimo prekių kainose. Jo vertinimu, maisto produktai gali brangti metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, nes energijos ir degalų sąnaudos anksčiau ar vėliau gali būti perkeltos į galutines kainas.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nurodė, kad metinę infliaciją Lietuvoje labiausiai didino kuro, dujų, restoranų ir kavinių paslaugų kainos. Jo teigimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad kainų augimą čia papildomai palaiko ne tik energijos ištekliai, bet ir vidaus vartojimas bei atlyginimų augimas.

Euro zonoje rugsėjį infliacija siekė 3,8 proc., o Europos Centrinis Bankas bazinių palūkanų normų nepakeitė. Lietuvoje kainos kilo sparčiau nei euro zonoje, nors šalys naudoja bendrą valiutą ir joms taikoma ta pati pinigų politika.

Kodėl tai svarbu

6,1 proc. metinė infliacija reiškia, kad kainų spaudimas Lietuvoje išlieka didelis, nors spalį mėnesio kainų pokytis buvo nedidelis. Duomenys taip pat rodo nevienodą kainų augimą: energija ir degalai brango sparčiai, o maisto kainos, analitikų teigimu, kol kas tokio spaudimo nepatiria.

Vien ECB palūkanų normos nepaaiškina skirtingo kainų augimo Baltijos šalyse. Infliacijai įtakos turi ir nacionaliniai veiksniai – darbo užmokesčio bei vartojimo dinamika, verslo sąnaudos ir kainų perkėlimas vartotojams.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausių mėnesių rodikliai bus šilumos, dujų ir degalų kainos, taip pat jų poveikis maisto produktams bei kitoms prekėms ir paslaugoms. Analitikai prognozuoja, kad lapkritį metinė ir mėnesio infliacija gali paspartėti, ypač dėl didesnių šilumos kainų. Galutiniai spalio infliacijos duomenys gali patikslinti išankstinį 6,1 proc. įvertį.

Publikacija parengta automatizuota BAO.LT sistema pagal nurodytus šaltinius. Kaip veikia automatizavimas.