Tyrimas: Rusijos informacinės atakos Lietuvoje taikosi į energetiką ir strateginę infrastruktūrą

Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvos infrastruktūrą daugiausia nukreiptos į energetikos sektorių, Kaliningrado tranzitą ir povandeninius kabelius, rodo bendrovės „Repsense“ tyrimas. Jo duomenimis, priešiškais naratyvais siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu užtikrinti strateginės infrastruktūros saugumą.

Kas žinoma

Atliekant tyrimą išanalizuota daugiau kaip 358 tūkst. straipsnių, socialinių tinklų įrašų ir komentarų lietuvių, rusų bei anglų kalbomis. Analizė apėmė 12 Lietuvos infrastruktūros objektų ir keturis 2025–2026 metais kilusius incidentus bei krizes.

Tyrimo duomenimis, Rusijos šaltiniai paskelbė 54 proc. viso priešiško turinio apie Lietuvos energetiką. Vienas pagrindinių naratyvų teigė, esą Lietuvos atsijungimas nuo Rusijos kontroliuotos BRELL elektros sistemos buvo ekonomiškai nenaudingas sprendimas.

Daug dėmesio skirta ir Kaliningrado tranzitui bei povandeniniams kabeliams. Apie Kaliningrado tranzitą du trečdaliai analizuotų įrašų buvo paskelbti rusų kalba, o pranešimuose apie povandeninius kabelius rusų kalba sudarė daugiau nei pusę turinio.

Tyrime taip pat nagrinėta informacijos sklaida apie planuojamą Kapčiamiesčio karinį poligoną Lazdijų rajone. Per septynias savaites apie šį projektą paskelbta beveik 18 tūkst. įrašų, maždaug 90 proc. jų – socialiniuose tinkluose.

Su Rusija siejami „Telegram“ kanalai informaciją apie poligoną pradėjo skelbti gruodžio 15 dieną, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo įrengimo. Platesnė vieša diskusija Lietuvoje, tyrėjų teigimu, prasidėjo gruodžio 23-iąją, po vietos gyventojų susitikimo su Krašto apsaugos ministerijos atstovais.

Kontekstas

Tyrimo autoriai nurodo, kad šeši iš dešimties įrašų apie Lietuvos infrastruktūrą buvo susiję ne su pačiais objektais, o su valstybės gebėjimu juos valdyti ir apsaugoti.

Vis dėlto dauguma analizuotų naratyvų platesnės auditorijos nepasiekė. Iš 16 tyrime išskirtų naratyvų 12 neišplito už pradinės informacinės erdvės ribų, o nė vienas nacionalinėje žiniasklaidoje nebuvo pakartotas kaip faktas.

„Repsense“ vadovas Mykolas Katkus teigia, kad dalies informacinių operacijų poveikis gali būti skaičiuojamas ne metais, o valandomis ar minutėmis. Jo vertinimu, tokiomis žinutėmis siekiama sukelti paniką, stabdyti gynybai svarbių objektų statybą ir kurstyti nepasitikėjimą valstybės veiksmais.

Tyrėjai taip pat pabrėžia institucijų reakcijos greitį. Jų teigimu, kai institucijos greitai pateikia aiškią poziciją ir jos laikosi, priešiškam turiniui sunkiau išplisti. Kapčiamiesčio poligono atveju, tyrimo duomenimis, gyventojai atsakymų laukė 16 dienų.

Kodėl tai svarbu

Tyrimas rodo, kad informacinės atakos nukreipiamos ne tik į konkrečius infrastruktūros objektus, bet ir į visuomenės pasitikėjimą jų apsauga. Energetika, tranzitas ir povandeniniai kabeliai yra temos, galinčios būti naudojamos kuriant nesaugumo ir valstybės bejėgiškumo įspūdį.

Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Jis parengtas laikraščio „Lrytas“ konferencijai „Saugumo kodas 2026“. Tyrimo išvados apibūdina nustatytus informacinius naratyvus, tačiau savaime nepatvirtina kiekvieno jų poveikio visuomenei ar konkretiems sprendimams.