ES gynybos ministrai pritarė finansavimui „Rytų flango sargyba“

Rytų flango sargyba pereina iš politinės iniciatyvos į pirmą finansavimo etapą. Lietuvos krašto apsaugos ministerija rugsėjo 29 d. paskelbė, kad ES gynybos ministrai pritarė daugiau kaip 62 mln. eurų trumpalaikiam finansavimui iniciatyvai, skirtai ES rytinės sienos apsaugai, ankstyvajam perspėjimui, jutikliams, oro gynybai, kovai su dronais ir atsakui į hibridines grėsmes.

Svarbu nepervertinti šio sprendimo: 62 mln. eurų nėra visos būsimos rytinio flango sistemos biudžetas ir nėra suma, kuri automatiškai atiteks Lietuvai. Tai pradinis bendros iniciatyvos finansavimo etapas.

Kas žinoma

Lietuva yra viena iš pradinių „Rytų flango sargybos“ iniciatorių. 2026 m. gegužę bendrą pasiūlymą Europos Komisijai pateikė Lietuva, Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Švedija. Vėliau projektas išaugo iki 18 valstybių iniciatyvos ir buvo įtrauktas į bendro intereso Europos gynybos projektų sąrašą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas po ES gynybos ministrų susitikimo nurodė, kad trumpuoju laikotarpiu iniciatyvai bus skirta daugiau kaip 62 mln. eurų. Jo teigimu, Lietuva taip pat sieks ilgalaikio finansavimo 2028–2034 m. ES daugiametėje finansinėje programoje.

Ministerija projektą apibūdina kaip vientisesnės rytinio flango apsaugos sistemą, kuri turėtų apimti ankstyvąjį perspėjimą, sensorius, oro gynybą, kontrdronines priemones ir atsaką į hibridines kampanijas. Šis sąrašas rodo, kad iniciatyva nėra vien fizinės sienos infrastruktūros projektas.

Atskirai Baltijos valstybių gynybos ministrai yra prašę Europos Komisijos skubiai skirti 500 mln. eurų kovos su dronais pajėgumams stiprinti. Šio prašymo negalima automatiškai sutapatinti su jau paskelbtais 62 mln. eurų „Rytų flango sargybai“: tai skirtingi finansavimo klausimai, kurių galutinis tarpusavio santykis dar nėra aiškus.

Kodėl tai svarbu

Iki šiol rytinio flango stiprinimas daugiausia buvo matomas per nacionalinius gynybos biudžetus ir NATO dislokavimą. ES šioje srityje turi kitokius instrumentus: gali finansuoti infrastruktūrą, bendrus pirkimus, pramoninius pajėgumus, mokslinius tyrimus ir tarpvalstybinius projektus.

Todėl „Rytų flango sargybos“ reikšmė nėra vien papildoma pinigų suma. Potencialiai svarbesnis rezultatas būtų bendresnė techninė architektūra, kurioje skirtingų šalių jutikliai, kontrdroninės priemonės ir ankstyvojo perspėjimo sistemos būtų tarpusavyje suderinamos ir keistųsi duomenimis.

Baltijos valstybėms tai aktualu dėl mažo strateginio gylio. Įspėjimo laikas apie dronus, raketas ar kitus oro taikinius gali būti trumpas, todėl atskirai veikiančios nacionalinės sistemos turi mažesnę vertę nei bendras regioninis tinklas.

Kartu nereikia painioti ES ir NATO funkcijų. NATO išlieka kolektyvinės gynybos organizacija, kuri planuoja ir valdo karines operacijas. ES finansavimas gali padėti greičiau sukurti infrastruktūrą ir įsigyti pajėgumus, tačiau pats savaime nepakeičia NATO gynybos planų ar nacionalinių pajėgų.

Vien finansavimo patvirtinimas dar neparodo, kas bus realiai įsigyta ir kada pajėgumai pradės veikti. Jei lėšos išsiskaidys į daug smulkių, tarpusavyje nesuderintų projektų, praktinė nauda bus mažesnė.

Ką stebėti toliau

Pirmas konkretus kontrolinis taškas yra 62 mln. eurų paskirstymas: kokios šalys ir kokie projektai gaus finansavimą, kokia dalis teks jutikliams, oro gynybai ir kontrdroninėms sistemoms.

Antras etapas bus sprendimas dėl Baltijos šalių prašomo 500 mln. eurų kontrdroninio finansavimo. Jei šis paketas bus patvirtintas atskirai, reikės vertinti, kaip jis papildys, o ne dubliuos „Rytų flango sargybą“.

Trečias etapas bus 2028–2034 m. ES biudžeto derybos. Būtent ten paaiškės, ar dabartinis trumpalaikis finansavimas virs nuolatine daugiamete programa.

Ketvirtas indikatorius yra praktinis suderinimas su NATO ir nacionaliniais projektais. Jei ES finansuojama įranga bus integruojama į jau veikiančias oro gynybos, sienos stebėjimo ir vadovavimo sistemas, iniciatyvos vertė bus didesnė nei vien atskirų pirkimų suma.