„RB Rail“ prašo ES dar 357,5 mln. eurų „Rail Baltica“ projektui

Bendroji Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ Europos Komisijai pateikė paraišką dėl dar 357,5 mln. eurų finansavimo europinės vėžės geležinkelio projektui „Rail Baltica“. Lietuvoje planuojamiems darbams iš šios sumos prašoma apie 37,3 mln. eurų.

Kas žinoma

Paraiška pateikta pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Lietuvoje 8,96 mln. eurų būtų skirta traukinių valdymo, kontrolės ir signalizacijos sistemų projektavimui, taip pat programinei ir aparatinei įrangai.

Dar 28,37 mln. eurų numatyta aukštos įtampos elektros tinklo prijungimo infrastruktūrai, reikalingai Panevėžio, Išorų ir Liudvinavo traukos pastotėms. Šios lėšos taip pat būtų naudojamos techninei dokumentacijai, geležinkelio iešmų ir temperatūrinių jungčių prototipams gaminti bei bandyti, infrastruktūros priežiūros metodikai rengti ir žemei Panevėžio geležinkelio mazge išpirkti.

Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos paraiškos vertė siekia 357,5 mln. eurų. Naują paraišką vertins Europos Komisija ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA). Vertinimo rezultatus numatoma paskelbti 2027 metų pavasarį.

„Rail Baltica“ Lietuvoje vadovaujančio Mindaugo Ivanavičiaus teigimu, techninės sistemos yra būtina būsimo geležinkelio dalis, užtikrinsianti saugų eismo valdymą ir infrastruktūros priežiūrą. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sakė, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija siekia išlaikyti ilgalaikį projekto finansavimą.

Iki šiol „Rail Baltica“ pagal 12 CEF dotacijų susitarimų skirta apie 4,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos investicijų.

Kontekstas

„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Lietuvoje numatomo ruožo ilgis siekia 392 kilometrus. Pirmojo projekto etapo, kuriuo Baltijos šalys būtų sujungtos su Europa viena europine vėže, vertė trijose valstybėse vertinama 15,3 mlrd. eurų.

Kodėl tai svarbu

Nauja paraiška finansavimą sieja ne tik su geležinkelio statybomis, bet ir su jo veikimui būtinomis valdymo, signalizacijos bei elektros tiekimo sistemomis. Sprendimas dėl lėšų skyrimo lems, ar Lietuvoje bus galima pradėti įgyvendinti paraiškoje numatytus techninius ir infrastruktūros darbus.

Ką stebėti toliau

Svarbiausias artimiausias etapas – Europos Komisijos ir CINEA vertinimas. Jo rezultatus numatoma paskelbti 2027 metų pavasarį. Taip pat bus svarbu stebėti pasirengimą įgyvendinti Lietuvos darbų paketus ir tolesnį bendrą Baltijos šalių finansavimo planavimą.