Lietuvos kariai Kosove: prasideda trečioji KASP rotacija

Lietuvos kariai Kosove pradeda trečiąją Krašto apsaugos savanorių pajėgų rotaciją NATO vadovaujamoje KFOR operacijoje. Spalio 2 d. Rokiškyje išlydėtas KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pagrindu suformuotas pėstininkų būrys ir kariai iš kitų Lietuvos kariuomenės vienetų. Artimiausią pusmetį jie tarnaus Vokietijos kontingento sudėtyje. Tai nėra naujos operacijos pradžia ar Lietuvos pajėgų didinimas Balkanuose, bet tęstinis Lietuvos indėlis į vieną ilgiausiai vykdomų NATO operacijų.

Kas žinoma

Lietuvos kariuomenė pranešė, kad spalio 2 d. Rokiškyje surengta karių išlydėtuvių ceremonija. Į Kosovą vyksta KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pagrindu suformuotas pėstininkų būrys, papildytas kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariais. Misijos trukmė numatyta maždaug šešiems mėnesiams.

Kosove Lietuvos kariai bus integruoti į Vokietijos kontingentą ir vykdys KFOR pavestas užduotis, susijusias su saugumo ir stabilumo užtikrinimu. Lietuvos kariuomenės duomenimis, tai jau trečioji tokio Lietuvos vieneto rotacija. KFOR šiuo metu tarnauja apie 4 600 karių iš 31 NATO sąjungininkės ir partnerės šalies.

LRT, remdamasi ELTA ir Lietuvos kariuomenės informacija, patvirtino tuos pačius pagrindinius faktus: ceremoniją Rokiškyje, pusmečio trukmės misiją, KASP pagrindu suformuotą būrį ir integraciją į Vokietijos kontingentą. Viešai neskelbiamas tikslus išvykstančių Lietuvos karių skaičius ar detalus jų užduočių sąrašas, todėl šių parametrų negalima nustatyti iš paskelbtos informacijos.

Kontekstas

KFOR veikia Kosove nuo 1999 metų pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 ir yra viena ilgiausiai trunkančių NATO operacijų. Jos uždavinys yra prisidėti prie saugios aplinkos ir judėjimo laisvės užtikrinimo. Operacijos sudėtis ir pajėgų skaičius laikui bėgant keitėsi priklausomai nuo saugumo situacijos Balkanuose.

Lietuvos dalyvavimas šioje operacijoje kartu su Vokietijos kontingentu turi ir platesnį dvišalio karinio bendradarbiavimo aspektą. Vokietija tuo pat metu plėtoja brigados dislokavimą Lietuvoje, o Lietuvos kariai veikia kartu su vokiečiais kitoje NATO operacinėje erdvėje. Tai suteikia praktinės sąveikos patirties ne tik pratybose, bet ir tarptautinėje operacijoje.

KASP vienetų siuntimas į tarptautines operacijas taip pat svarbus pačių savanorių pajėgų rengimui. KASP pagrindinė paskirtis yra Lietuvos teritorinė gynyba, tačiau dalyvavimas daugianacionalinėje operacijoje leidžia kariams praktiškai dirbti su sąjungininkų procedūromis, vadovavimo grandine ir skirtingų valstybių vienetais. Birželį KASP daliniai Lietuvoje baigė ir trejų metų rengimo ciklo vertinamąsias pratybas, kuriose buvo tikrinamas gebėjimas veikti kartu su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir NATO sąjungininkais.

Kodėl tai svarbu

Lietuvos dalyvavimas KFOR pirmiausia yra sąjungininkų naštos pasidalijimo klausimas. NATO kolektyvinė gynyba remiasi ne vien sąjungininkų buvimu Baltijos šalyse, bet ir tuo, kad rytinio flango valstybės pačios skiria pajėgas bendroms Aljanso užduotims kitose teritorijose. Lietuvos karių tarnyba Vokietijos kontingente yra nedidelis, bet konkretus tokio abipusiškumo pavyzdys.

Operacija taip pat suteikia realią daugianacionalinio veikimo patirtį. Kariai turi prisitaikyti prie bendros vadovavimo struktūros, užduočių planavimo ir sąveikos su kitų valstybių vienetais. Tokia patirtis grįžta į Lietuvos kariuomenę pasibaigus rotacijai ir gali būti naudojama rengiant kitus KASP bei reguliariųjų pajėgų vienetus.

Kartu svarbu nepervertinti šios rotacijos reikšmės. Viešai paskelbta informacija nerodo nei Lietuvos pajėgų Kosove didinimo, nei KFOR mandato pakeitimo, nei ypatingos saugumo eskalacijos, dėl kurios būtų siunčiamas papildomas Lietuvos kontingentas. Tai planinė trečioji rotacija, todėl pagrindinė naujiena yra personalo pasikeitimas ir Lietuvos dalyvavimo tęstinumas.

Ką stebėti toliau

Artimiausias praktinis etapas bus naujojo būrio integracija į Vokietijos kontingentą ir konkrečių KFOR užduočių perėmimas. Toliau reikšmingi būtų oficialūs pranešimai apie Lietuvos kontingento dydžio, užduočių ar dislokavimo vietos pokyčius, taip pat NATO sprendimai dėl bendro KFOR pajėgų skaičiaus. Pasibaigus maždaug pusmečio rotacijai bus svarbu, ar Lietuva tęsis tuo pačiu modeliu ir siųs ketvirtąją KASP rotaciją.