„RB Rail“: didžiausia „Rail Baltica“ rizika – nenuoseklūs politiniai sprendimai

Baltijos šalių geležinkelio projektui „Rail Baltica“ didžiausią riziką šiuo metu kelia ne techninis pasirengimas ar statybos pajėgumai, o laiku nepriimami ir nenuoseklūs politiniai sprendimai, teigia bendros įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkas Marko Kivila.

Kas žinoma

M. Kivila naujienų agentūrai LETA sakė, kad projekto tęstinumui būtini aiškūs Baltijos valstybių ir Lenkijos politiniai sprendimai. Jo teigimu, Europos Sąjungos parama „Rail Baltica“ nėra vien politinė deklaracija – projektui jau skirtas 4,5 mlrd. eurų finansavimas.

„RB Rail“ vadovas pabrėžė, kad svarbiausia ne tai, ar Latvija gali sau leisti įgyvendinti projektą, o kaip ji tęs statybas, vykdys prisiimtus įsipareigojimus ir pasinaudos ES parama.

Spalio 16 dieną keturių šalių lyderiai bendrame laiške ES vadovybei patvirtino įsipareigojimą užbaigti „Rail Baltica“ per kitą Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos laikotarpį. Jie taip pat paragino užtikrinti projektui nuspėjamą Europos finansavimą.

M. Kivila teigimu, vieši pareiškimai, kuriais abejojama projekto finansavimo galimybėmis, pasiekia ir Briuselį. Todėl valstybėms gali būti sunkiau prašyti nuspėjamo ES finansavimo, jei pačių nacionalinių sprendimų priėmimas išlieka neapibrėžtas.

Jo vertinimu, Latvijoje projekto eigą apsunkino atidėti sprendimai dėl įgyvendinimo grafiko, finansavimo plano ir infrastruktūros valdytojo. „RB Rail“ vadovas taip pat nurodė nepakankamą finansavimo planavimą ir vėlavimą susitarti dėl prioritetų.

Pasak M. Kivilos, galimi keli finansavimo modeliai, apimantys ES bendrąjį finansavimą, valstybių investicijas ir kitas finansines priemones. Investicijas taip pat būtų galima paskirstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau tam reikia konkrečių sprendimų, atitinkančių Latvijos fiskalines galimybes.

Kontekstas

Estija patikslino projekto grafiką: Talino ir Pernu ruožą planuojama užbaigti iki 2032 metų, o tarpvalstybinę atkarpą – iki 2034 metų. Kartu 2027 metų investicijos sumažintos nuo 919 iki 541 mln. eurų, o 2028 metų – nuo maždaug 1,06 mlrd. iki 453 mln. eurų.

M. Kivila pabrėžė, kad ir Estijos planas priklauso nuo tolesnio ES finansavimo, tačiau ši šalis priėmė sprendimus, kaip tęsti projektą esamomis sąlygomis. Jo teigimu, Latvijai taip pat reikia konkretaus veiksmų plano.

Kodėl tai svarbu

„Rail Baltica“ įgyvendinama visose trijose Baltijos valstybėse, o projekto tęstinumui svarbus visų šalių veiksmų suderinamumas. Latvijos sprendimai daro įtaką ir Lietuvos bei Estijos investicijų grąžai, nes geležinkelio jungtis su Europa priklauso nuo bendro projekto vientisumo.

Projekto vykdytojai taip pat susiduria su Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimo terminų rizika: dalies sutarčių įgyvendinimo terminai baigiasi 2028 metais, kitų – 2029-aisiais. Todėl sprendimų vilkinimas gali apsunkinti darbų planavimą ir finansavimo panaudojimą.

Ką stebėti toliau

Svarbiausi artimiausi rodikliai bus Baltijos valstybių sprendimai dėl nacionalinio finansavimo, ES finansavimo sąlygų ir „Rail Baltica“ darbų grafikų. Taip pat bus svarbu, ar valstybės suderins ilgalaikį projekto finansavimo ir infrastruktūros valdymo modelį.